UA-72164723-1

T

LAIMA TIDIKIENĖ (buvusi Galinytė) gimė 1937 m. sausio 16 d. Kauno rajono mokytojų šeimoje. Etnografinio ansamblio „Vuolasta“ įkūrėja ir vadovė, kraštotyrininkė.

Tėvą ištrėmus į Vorkutos anglių kasyklas, prasidėjo mamos su vaikais klajonės po Lietuvos mokyklas. Teko gyventi ir mokytis Ariogaloj, Betygaloj, Žagarėj ir vėl Kauno rajone. Baigusi vidurinę mokyklą, studijavo Kauno žemės ūkio akademijoje agronomiją. 1959 m., baigusi mokslus, gavo paskyrimą į Pastrėvio M. Melnikaitės kolūkį (Vievio raj.). Pastrėvyje išdirbo 32 metus: iš pradžių Pastrėvio kolūkio, o vėliau Žemės ūkio bendrovės „Pastrėvys“ agronome. 1992 m. tapusi pensininke, nenutraukė ryšio su kaimo žmonėmis.
L. Tidikienė dažnai kartu su a. a. bibliotekininke Maryte Blujiene pas ją arba bibliotekoje susirinkusios mėgdavo padainuoti. Taip pat dainuodavo duetu per šventes, kitus renginius. Pasitarusi su kultūros namų direktoriumi Aleksu Dulke, nutarė suburti etnografinį moterų ansamblį, kuris gyvuoja nuo 1986 m. 2001-aisiais, minėdamos etnografinio ansamblio 15 metų gyvavimo sukaktį, moterys ansamblį pavadino mažo upelio vardu „Vuolasta“. L. Tidikienė aktyviai dalyvauja etnografinio ansamblio „Vuolasta“ veikloje, taip pat Pastrėvyje įkūrė bendruomenę, buvo išrinkta pirmininke. Aktyvi Pastrėvio bendruomenės narė: nuolat dalyvauja mokymuose, seminaruose, susitikimuose.
Apie ansamblio dalyves išleido apybraižų rinkinį „TRYS APYBRAIŽOS“ (2003), knygą „STRĖVININKAI, ŠIO KRAŠTO LIETUVOS SAVANORIAI“ (2008), parašė „PASTRĖVIO APYLINKĖS ISTORIJĄ“ ir kai kurių šeimų gyvenimų aprašymus.
L. Tidikienės vadovaujamo ansamblio „Vuolasta“ dainų galima rasti Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos išleistame elektroniniame leidinyje „LAIKO VINGIAIS“ (2009).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Červokienė, Daiva. Dainuodamos geriau jaučia krašto istoriją ir tradicijų prasmę // XXI amžius. – 2011, gruod. 9, p. 8.
2. Pastrėvio etnografinis ansamblis „Vuolasta“. Gomanta [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.gomanta.lt/?s=vuolasta>.
3. Tidikienė, Laima. Pastrėvio apylinkės istorija. – [Pastrėvys], 2001. – 11 p. – Mašinr.; Prieiga per internetą: <http://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Laima-Tidikien%C4%97.-Pastr%C4%97vio-apylink%C4%97s-istorija.-PUBL.pdf>.
4. Tidikienė, Laima. Strėvininkai. Šio krašto Lietuvos savanoriai. – [Pastrėvys], 2008. – 20 p. – Mašinr., nuotr.; Prieiga per internetą: <http://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Laima-Tidikien%C4%97.Str%C4%97vininkai.-%C5%A0io-kra%C5%A1to-Lietuvos-savanoriai.-PUBL.pdf>.
5. Tidikienė, Laima. Trys apybraižos: [apie etnografinio ansamblio „Vuolasta“ dalyves]. – [Pastrėvys], 2003. – 16 p. – Mašinr., nuotr. Prieiga per internetą: <http://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Laima-Tidikien%C4%97.-Trys-apybrai%C5%BEos.-PUBL.pdf>.


ONA TRAKIMIENĖ gimė 1927 m. birželio 29 d. Migūčionių kaime (Žaslių vlsč., dabar – Elektrėnų sav.), mirė 2014 m. Didžiosios Kovos apygardos štabo ryšininkė (slapyvardis – Snieguolė). Tremtinių ir politinių kalinių sąjungos narė.

O. Trakimienė augo Migučionyse, Augusto ir Marijonos Kundrotų šeimoje. Buvo partizanų ryšininkė, vėliau nuteista 7 metams kalėti Sibire, išleista 1953 m. . Areštavus buvo išvežta prie Leningrado, vėliau perkėlė į Inton Komi lagerius. Tremtyje susituokė su kaliniu, buvusiu Didžiosios Kovos apygardos štabo viršininku Benediktu Trakimu–Geneliu. Santuoka leido ilgiau nuteistą B. Trakimą išleisti iš zonos, tačiau grįžti į Lietuvą negalėjo. Vėliau šeima, jau susilaukę vaikų, persikėlė į Daugpilį, tada – į Klaipėdą. Iki Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo Trakimai neturėjo teisės grįžti į gimtinę, tad apsigyveno Vidmantuose, kur jau gyveno jų sūnus. Kai Vilniuje buvo įsteigti Politinių kalinių ir tremtinių namai, jie gavo du kambarius Vilniuje. Čia įsijungė į politinių kalinių ir tremtinių veiklą.
Apdovanota Vyčio Kryžiaus ordino medaliu, LLK Sąjūdžio II laipsnio Partizanų žvaigžde bei padėkos raštais, Lietuvos laisvės kovų sąjudžio II laipsnio partizanų žvaigžde.
O. Trakimienė palaidota gimtinėje, Migūčionių kaimo kapinėse.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Šakienė, Ona Rasutė. Atsisveikinant su partizane // Elektrėnų kronika. – 2015, saus. 9–15 (Nr. 1), p. 4, 5.


JANINA TUPĖNIENĖ VASILIAUSKAITĖ gimė 1943 m. spalio 10 Vievyje. Bibliotekininkė.

1970 m. baigė Vilniaus universitetą, įgijo bibliotekininko ir bibliografo specialybę. 1967–1980 m. buvo Centrinės statistikos valdybos mokymo kombinato bibliotekos vedėja. Nuo 1992 m. – Generolo J. Žemaičio Lietuvos karo akademijos bibliotekos direktorė. Paskelbė straipsnių apie biblioteką, jos skaitytojus, karinės literatūros kolekcijas. Organizavo seminarus „Lietuvos kariuomenės bibliotekos. Praeitis, dabartis, ateitis“ (2003), „Spaudinių komplektavimo ir tvarkymo problemos krašto apsaugos sistemoje“ (2004). Dalyvauja Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijos veikloje (nuo 2003), Lietuvos akademinių bibliotekų direktorių asociacijos narė (nuo 1998).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Butkevičienė, Birutė. Tupenienė, Vasiliauskaitė Janina: [bibliotekininkės biograma] // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius] = The workers of the Lithuanian book : biografijų žodynas. – [Vilnius, 2004]. – 1 elektron. opt. diskas (CD–ROM).

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti