UA-72164723-1

P

VILMANDAS PALČIAUSKAS gimė 1954 m. spalio 12 d. Krasnojarsko krašte (tremtinių šeimoje). Pedagogas, Lietuvos ir Elektrėnų politinis bei visuomenės veikėjas.

1958 m. su šeima grįžo į Lietuvą. 1972 m. baigė Grigiškių vidurinę mokyklą. 1978 m. baigė studijas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – LEU) ir įgijo matematikos mokytojo kvalifikaciją.
1978 m. pagal paskyrimą pradėjo dirbti mokytoju Beižionių mokykloje. 1985 m. paskirtas Beižionių mokyklos direktoriumi. 1992 m. dirbo Beižionių mokyklos matematikos mokytoju. Nuo 1997 m. – įkurtų Beižionių vaikų globos namų direktorius.
1998 m. tapo Bendruomenės kaitos centro programų klausytoju ir dalyviu. Nuo pat Beižionių bendruomenės įsikūrimo 2001 m., jos pirmininkas. Sėkmingai dalyvauja rengiant projektus.

Literatūra ir šaltiniai:
1. 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai : Vilmandas Palčiauskas [biografija] [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas68899/Kandidato68899Biografija.html>.
2. Janonienė, Julija. Vilmandas Palčiauskas // Elektrėnų žinios. – 2003, bal. 12 (Nr. 14), p. 5.
3. Jurgelevičius, Audrius. Vilmantas Palčiauskas: mano šaknys Beižionių žemėje // Elektrėnų žinios. – 2015, rugpj. 21, p. 8–9.


BIRUTĖ PAŠKEVIČIENĖ gimė 1955 m. Trakų r. Lietuvos radijo muzikos redakcijos vyriausioji redaktorė.

1962–1965 m. mokėsi Baltamiškių kaimo (Elektrėnų sav.) pradinėje mokykloje, 1966–1969 m. – Vievio ir Kaišiadorių vidurinėse mokyklose. 1971–1974 studijavo Vilniaus J. Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1975–1979 m. – Lietuvos valstybinėje konservatorijoje. 1979–1987 m. – valstybinio radijo ir televizijos komiteto, radijo muzikos redakcijos redaktorė, 1987–1991 m. – koncertinio skyriaus vedėja, 1991–2000 m. – žurnalistė, laidų vedėja, nuo 2000 m. – LR Muzikos redakcijos vyriausioji redaktorė.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Paškevičienė Birutė // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 827.
2. Paškevičienė Birutė // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 343.


ONUTĖ PATRONAITIENĖ (buvusi Žukauskaitė) gimė 1940 m. lapkričio 7 d. Skriaudžiuose. Kanklininkė, tautodailininkė, Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ vadovė.

Mokėsi Skriaudžių septynmetėje mokykloje. Baigusi Veiverių vidurinę mokyklą, įstojo į Kauno Juozo Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą. Vėliau 30 metų muzikos mokytoja dirbo Elektrėnų vaikų lopšelyje–darželyje. Nuo 1993 m. dirbo Elektrėnų profesinio mokymo centre., kur moksleives mokė austi, kankliuoti.
Pradėjo kankliuoti būdama septynerių. Skriaudžių ansamblyje kankliuoja nuo 1956 m. 1991 m. pradėjo vadovauti ansambliui „Kanklės“.
Nuo 1996 m. – Tautodailininkų sąjungos narė. Audžia tautinius kostiumus, juostas ir kt. Rengia savo darbų parodas, įvairius mokymus, dalyvauja Elektrėnų savivaldybės renginiuose, Prienų kultūros centro rajoninėse tautodailininkų parodose.
2012 m. už vietinių senųjų amatų tradicijų puoselėjimą įteiktas III laipsnio apdovanojimas „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Aleknavičienė, Antanina. Onutė Patronaitienė–Žukauskaitė / Antanina Aleknavičienė. – Iliustr. // Žmonės ir darbai. – Vilnius, 2007. – P. 355.
2. Kairiūkštytė, Nastazija. Apie tautodailininkės gyvenimą ir darbus : santrauka pranešimo, skaityto 2011 m. lapkričio 26 d. Onos Patronaitienės darbų parodos atidaryme M. ir J. Šlapelių name–muziejuje // Tautotyros metraštis. – 2011 (išleista 2012). – T. 2, p. 223–227.


DIANA PAŽĖRIENĖ gimė 1985 m. rugsėjo 25 d. Elektrėnuose. Lietuvos šachmatininkė, Lietuvos moterų šachmatų vicečempionė (2004 m.), Lietuvos moterų šachmatų rinktinės narė, šachmatų olimpietė (2004 m.).

2004 m. baigė Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Elektrėnų 3-ioji vidurinė mokykla, „Versmės“ vidurinė mokykla, „Versmės“ gimnazija : 1986–2016. – [Kaišiadorys], [2016]. – 205, [2] p. : iliustr.


ALDONA PILIENĖ MOGELNICKAITĖ gimė 1934 m. lapkričio 3 d. Seibutonyse (Trakų r., dabar – Vievio sen.). Bibliotekininkė, kultūros darbuotoja.

1942–1946 m. mokėsi Vilūniškių pradinėje mokykloje, 1946–1950 m. – Vievio progimnazijoje. 1950–1953 m. studijavo bibliotekininkystę Vilniaus bibliotekiniame technikume, 1955–1960 m. – Vilniaus universitete. 1953–2003 m. dirbo Trakų rajoninėje bibliotekoje: iš pradžių skaityklos vedėja, 1955–1977 m. bibliotekos vedėja, 1977–2003 m. – Trakų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.
A. Pilienė parengė ir išleido leidinius „Garbingas atvaizdas senovės: Trakai poezijoje“ (1991), „Aukštadvario miestelio biblioteka: 1937–1997“ (1998), „Onuškio miestelio bibliotekos istorijos puslapiai: 1937–1997“ (1998), Trakų raj. kultūros darbuotojų–tremtinių prisiminimų knygą „GIMTĄ ŽEMĘ RAUDA SIEKĖ“ (1998), Trakų krašto literatų kūrybos almanachą „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS“ (2001).
Miestų ir rajono savivaldybių viešųjų bibliotekų asociacijos narė. Nusipelniusi kultūros–švietimo darbuotoja (1990). Apdovanota Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino 1–ojo laipsnio medaliu (1997), taip pat Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino nominacijos „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“ III laipsnio apdovanojmu (2003).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dėl apdovanojimo Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordinu ir Gedimino ordino medaliu LR Prezidentas. Dekretas 1997 m. vasario 10 d. Nr. 1200 // Valstybės žinios. – 1997, Nr. 14, p.15; Prieiga per internetą: <http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=35625&p_query=&p_tr2=2>.
3. Pilienė, Aldona // Kas yra kas Lietuvoje 2000. – Kaunas, 2000. – P. 536.
4. Pilienė, Aldona // Kas yra kas Vilniaus apskrityje 2003. – Kaunas, 2003. – P. 415.
5. Žiedūnė Zaveckienė. PILIENĖ, Mogelnickaitė Aldona // Lietuvos knygos veikėjai [Elektroninis išteklius] = The workers of the Lithuanian book : biografijų žodynas. – [Vilnius, 2004]. – 1 elektron. opt. diskas (CD–ROM).


VIRGILIJUS POVILIŪNAS gimė 1961 m. lapkričio 2 d. Trakų istorinio muziejaus direktorius, Lietuvos muziejų asociacijos iždininkas, Trakų Rotary klubo, Lietuvos muziejų asociacijos valdybos, Baltijos regiono Pilių ir muziejų asociacijos komiteto narys, ICOM Lietuvos komiteto pirmininkas.

1968–1979 m. mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, 1979–1980 m. – Vievio 6–osios kelių statybos valdybos kelių darbuotojas. 1980–1985 m. studijavo Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas).
1985–1986 m. Joniškėlio (Pasvalio raj.) tarybinio ūkio technikumo dėstytojas, sekretorius. 1986–1987 m. tarnavo armijoje. 1988–1992 m. – Trakų istorijos muziejaus vyr. mokslo darbuotojas, nuo 1993 m. – direktorius. Stažavosi Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Prancūzijoje.
2003 m. apdovanotas riterio kryžiumi „Už nuopelnus Lietuvai“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Poviliūnas Virgilijus // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 857.


AGOTA TUMOSAITĖ-PRŪSAITIENĖ gimė 1897 m. vasario 2 d. Duobiškių kaime, Sintautų valsčiuje, mirė 1972 m. gruodžio 14 d. Palaidota Abromiškių kapinėse. Knygnešė.

Šeimoje buvo vyriausia. Tėvams mirus, rūpinosi jaunesniaisiais broliais ir sesėmis. Gyveno Jurbarke, vėliau pas dukrą Elektrėnuose. Meilę spausdintam žodžiui jai įkvėpė teta, veikli knygnešė Marijona Tumosienė. Su A. Tumosaite keliaudavo į Prūsiją parnešti knygų. Gabeno jos knygas į Lietuvą iki pat Pirmojo pasaulinio karo ir platino po Suvalkijos kaimus. A. Tumosaitė-Prūsaitienė mokėjo daug dainų apie knygnešius. 1958 m. A. Tumosaitės-Prūsaitienės atliekamas dainas užrašinėti jos dukra Sofija Aganauskienė. Iš viso užrašytos 59 dainos, 26 iš jų – išspausdintos leidinėlyje „Knygnešių dalia“ (1991, Kaišiadorys).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Kulikienė, Jadvyga. Agota Tumosaitė [Prūsaitienė] // Trakų krašto knygnešiai. – Trakai, 1990. – P. 27.
2. Laurinavičius, Jonas. Agota Tumosaitė–Prūsaitienė (1897–1972) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 33–34.


DAINIUS PULAUSKAS gimė 1960 m. gegužės 4 d. Vievyje (Trakų raj., dabar – Elektrėnų sav.). Vienas iškiliausių Lietuvos džiazo kūrėjų, meistriškas pianistas, klavišininkas, kompozitorius, vienas įdomiausių Europos „fusion“ džiazo kompozitorių.

1968–1975 m. mokėsi Vievio vaikų muzikos mokykloje, 1975–1979 m. – Vilniaus J.Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, 1979–1984 m. studijavo LVK (LMA). 1976–1982 m. dirbo Vievio kultūros namų akomponiatoriumi, 1981–1990 m. – „Oktavos“ estradinio orkestro artistu, 1982–1995 m. – Vievio vaikų muzikos mokyklos mokytoju, 1995–1999 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro akompaniatoriumi, nuo 1999 m. – LRT lengvosios muzikos orkestro artistu. Bendradarbiavo su įv. krypčių Lietuvos džiazo muzikantais.
Dainius Pulauskas – respublikinio jaunųjų atlikėjų – III (1979), LVK džiazo improvizacijų konkurso I vietų (1980) laimėtojas. Apdovanotas „Bravo“ statulėle kaip geriausias Lietuvos džiazo muzikantas (1998). Konkurso „Yesterday–Parnu“ Didžiojo prizo už geriausią aranžuotę laimėtojas (Estija,1999). 2000 m. Birštono džiazo festivalio Grand Prix laimėtojas. Tarptautinių muzikinių projektų – „Lietuva–Suomija–95“, „Lietuva–Prancūzija–Izraelis–95“, „Lietuva–Šveicarija–98“ – dalyvis. Su „Oktavos“ ansambliu ir įv. džiazo kolektyvais koncertavo daugiau nei 20 pasaulio valstybių.
Dainiaus Pulausko grupė (Dainius Pulauskas Group) susibūrė 1996 m. Birštono džiazo festivalyje. 1997 m. išleido debiutinį albumą. Labai greitai grupė tapo vienu ryškiausių Lietuvos džiazo kolektyvų. Dainiaus Pulausko grupė koncertavo prestižiniuose Lietuvos, Estijos, Baltarusijos, Suomijos, Norvegijos, Vokietijos, Kinijos, Rusijos džiazo festivaliuose. 2001 m. grupė buvo įvertinta Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, 2004 m. už Lietuvos džiazo populiarinimą pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“.
Išleido autorinių kompozicijų kompaktinių plokštelių: „PENETRATION“ (debiutinis albumas, 1997), „1999“ (1999), „AUTUMN SUITE“ (1999), „MOODS“ (2000), „COLOURS“ (2004), „ORCA“ (2004), „VILNIUS KAIP ANT DELNO“ (2008), „MIXTUM COMPOSITUM“ (2010), „DAINUOJANTYS PAUKŠČIAI“ (2012), „ZIG ZAG“ (2015) ir kt. Jis aranžavęs muzikos įvairiems atlikėjams – Alvydui Lukoševičiui, Veronikai Povilionienei ir kt. 2004 metais išleistas vaizdo įrašas „Trajektorijos“ – kompozicijų autorius D. Pulauskas.
Klavišininkas ir kompozitorius Dainius Pulauskas išsiskiria muzikinės erdvės spalvingumu, harmoningu akustinių ir elektroninių tembrų derinimu.
Apdovanojimai:
1998 m. – „Bravo“ apdovanojimas geriausiam Lietuvos džiazo muzikantui (pirmas ir vienintelis teiktas džiazo muzikos atstovui); 1999 m. – tarptautinio „Yesterday Pärnu“ konkurso (Estija) Grand Prix už geriausią Johno Lennono ir Paulo McCartney dainos „Yesterday“ aranžuotę; 2000 m. – Birštono džiazo festivalio Grand Prix; 2001 m. su savo sekstetu Dainius Pulauskas buvo įvertintas Lietuvos muzikų sąjungos „Auksiniu disku“, ;2004 m. pelnė Lietuvos instituto apdovanojimą „LT tapatybė“ už Lietuvos džiazo populiarinimą. Už nuopelnus Lietuvos džiazo kultūrai 2010 m. festivalis „Vilnius Jazz“ apdovanojo Dainių Pulauską specialiu prizu.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dainius Pulauskas – džiazo genijus iš Vievio [interaktyvus]. 2010 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.vievis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=68%3Adainius–pulauskas&catid=29%3Athe–cms&Itemid=37>.
2. Dainius Pulauskas : biografija. Muzikos informacijos ir leidybos centras [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://old.mic.lt/lt/jazz/persons/bio/pulauskas>.
3. Kučinskaitė, Jūratė. Pulauskas Dainius // Muzikos enciklopedija. – Vilnius, 2007. – [T.] 3, P. 164.
4. Pulauskas Dainius // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 864.


ALDONA PULAUSKIENĖ–KVARACIEJŪTĖ gimė 1929 m. sausio 8 d. Taučionių kaime (Alytaus raj.), mirė 2000 m. gruodžio 26 d. Vievyje. Muzikos mokytoja, chorvedė, nusipelniusi kultūros ir švietimo darbuotoja.

Muzikalumą paveldėjo iš savo tėvo, kuris buvo kaimo dainininkas ir smuikininkas, o taip pat ir A. Pulauskienės–Kvaraciejūtės pirmasis muzikos mokytojas. 1941–1947 m. mokėsi Merkinės gimnazijoje, 1947–1951 m. m. – Vilniaus J. Tallat–Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje, čia mokėsi chorinio dirigavimo (dėst. A. Ilčiukas). Kartu studijavo ir Vilniaus universiteto Istorijos – filologijos fakultete, taip pat turėjo rekomendaciją tęsti muzikos studijas Lietuvos konservatorijoje, tačiau kai 1949 m. į Sibirą buvo ištremti jos tėvai, brolis ir sesuo, studijų universitete ir konservatorijoje turėjo atsisakyti.
Nuo 1951 m. dirbo Vievio (Trakų raj., dabar – Elektrėnų sav.) vid. mokyklos mokytoja, kultūros namų meno vadovė ir iki 1968 m. – direktorė. 1968–1986 m. – Vievio vaikų muzikos mokyklos direktorė, nuo 1951 m. – Vievio kultūros namų mišraus choro vadovė.
Nuolat dirbo su mokinių (mišriais, jaunių, jaunučių, merginų) chorais, net po kelis veždavo į dainų šventes, organizavo Trakų ir Vievio dainų šventes. 1965 m. buvo respublikinės dainų šventės dirigente.
Jos vadovaujamas Vievio kultūros namų choras dalyvavo visose resp. dainų šventėse (nuo 1955 m.), yra daugkartinis resp. choro konkurso dalyvis ir prizininkas. Dirigavo resp. dainų šventėje (1965), Mažojoje resp. moksleivių dainų šventėje (1999) bei visose Trakų raj. dainų šventėse.
1964 m. apdovanota Liaudies švietimo pirmūno ženkleliu, o 1965 jai suteiktas nusipelniusio kultūros – švietimo darbuotojo garbės vardas. Žymiai chorvedei ir pedagogei atminti Vievyje kasmet rengiami chorų konkursai „Mūsų dainose“.
2001 m. išleista knygelė „Tėvo smuikas : pro memoria : Aldonos Kvaraciejūtės-Pulauskienės (1929 01 08–2000 12 26) atminimui“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Aldona Pulauskienė – pedagogė ir chorinės muzikos puoselėtoja [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://vievis.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=67&Itemid=13>.
2. Černeckis, Romualdas. Aldoną Pulauskienę prisiminus / Romualdas Černeckis. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – ISSN 1392–9887. – 2009, rugpj. 21, p. 4.
3. Tėvo smuikas : pro memoria : Aldonos Kvaraciejūtės–Pulauskienės (1929 01 08–2000 12 26) atminimui / [sudarytojas Kazimieras Mažylis]. – Elektrėnai, 2001. – 71, [1] p. : iliustr.
4. Zubrickas, Boleslovas. Aldona Pulauskienė-Kvaraciejūtė// Pasaulio lietuvių chorvedžiai : enciklopedinis žinynas. – Vilnius, 1999. – P. 510.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti