UA-72164723-1

G

DANGUOLĖ GALINIENĖ gimė 1952 m. kovo 15 d. Lazdijuose. Elektrėnų savivaldybės Kietaviškių pagrindinės mokyklos mokytoja, Elektrėnų profesinio mokymo centro Pravieniškių skyriaus profesijos mokytoja.

1959–1970 m. mokėsi Lazdijų vidurinėje mokykloje, 1970–1975 m. – Kauno A. Sniečkaus politechnikos instituto Automatikos fakultete informacinių skaičiavimo mašinų specialybę, 1992–1993 m. – Vilniaus (arki) vyskupijos katechetų mokykloje, 2000–2002 m. studijavo Kauno technikos universitete.
1975–1981 m. – Vilniaus elektros matavimo technikos gamyklos informacinio skaičiavimo centro inžinierė, 1981–1991 m. – Kaišiadorių akumuliacinės hidroelektrinės projektavimo gr. inžinierė–projektuotoja, 1991–1992 m. – Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos tikybos mokytoja, vyr. tikybos mokytoja, mokytoja metodininkė, nuo 1999 m. – Kietaviškių pagrindinės mokyklos informacinių technologijų mokytoja, 2002–2003 m. – Elektrėnų vaikų globos namų laikinai einanti pareigas direktorė, 2007–2008 m. – UAB „Protraining Academy“ dėstytoja–testuotoja, nuo 2008 m. – VšĮ Elektrėnų profesinio mokymo centro Pravieniškių sk. profesijos mokytoja.
Laisvesnę valandėlę kuria. Tai proginės, religinės mintys. Jos kūrybos rasime Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS“ (2001) ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „LAIKO ŽENKLAI“ (2003).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Galinienė Danguolė. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. – Kaunas, [2010]. – P. 98.
2. Galinienė, Danguolė Gyvenimo in via. – Portr. // Laiko ženklai. – Elektrėnai, 2003. – P. 43–49.
3. Galinienė, Danguolė. – Portr. // Paparčio žydėjimas. – Trakai, 2001. – P. 69–74.


ANTANAS GALINIS gimė 1905(1910) metais, mirė –1945 m. liepos 1 d. Vienas iš Lietuvos partizanų Trakų krašte vadų. Buvo LR kariuomenės viršila, pasienio policininku Vievyje, Kazokiškėse. Vadovavo iki 100 žmonių būriui, veikusiam Aukštadvario, Semeliškių, Trakų ir Žaslių valsčiuose ir priklausiusiam Didžiosios Kovos rinktinei.

Atlikęs karo tarnybą dirbo pasienio policininku Vievyje, Kazokiškėse. Buvo vietinės rinktinės karys, nuo 1944 06 partizanas, vėliau Didžiosios Kovos rinktinės štabo narys ir 4 būrio vadas. Nuo 1945 sausio LLA 5 apyl. 4 bataliono organizatorius ir Vanagų padalinio, kartu ir būrio vadas. Žuvo kautynėse stovyklavietėje Jagėlonių miške kartu su 5 bendražygiais.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Abromavičius, Stanislovas. Elektrėnų krašto partizanai // Elektrėnų žinios. – 2008, saus. 18, p. 15.
2. Galinis Antanas. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Galinis_Antanas>.
3. Trimonienė, Rūta. Galinis, Antanas [1905 (1910)–1945]: [slap. Juodoji Kaukė] // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Papildymai A–Ž. – Vilnius, 2015. – P. 114.
4. Trimonienė, Rūta. Galinis, Antanas 1905–1945 // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 587.


SILVESTRAS GIMŽAUSKAS gimė 1845 m. spalio 13 d. Kirdeikiuose (Linkmenų valsčiuje, dabar – Utenos apskr.), mirė – 1897 m. rugsėjo 27 d. Varšuvoje. Kunigas, kanauninkas, lietuvybės puoselėtojas, kovotojas prieš carizmo priespaudą, blaivybės šalininkas, knygnešys, poetas. Palaidotas Lenkijoje, kapas nežinomas.

1883–1884 m. kunigavo Kietaviškėse. Čia per pažįstamus knygnešius platino lietuviškas knygeles, maldaknyges. S. Gimžauskas bendradarbiavo su kraštiečiu iš Gilūšio kaimo Motiejumi Grybausku, taip pat vaistininku iš Vievio Jurgiu Milančiumi.
Nors Kietaviškėse buvo tik vienerius metus, tačiau pradėjo nemažai darbų, kuriuos vėliau tęsė kiti. Kaip ilgai jis buvo prisimenamas, sprendžiame iš įrašo bažnyčios turto aprašo akte (1922 m.), kurį kunigas M. Cijūnaitis, perimdamas Kietaviškių parapiją, įrašė: „Minimas yra senesniųjų žmonių net po šiai dienai kun. Gimžauskas, buvusis 1883 metais, kaip toksai, kuris, rodos, bene pirmas visiems savo parapijonims jųjų suprantama kalba, suprantamai išaiškino jiems katalikų tikėjimą“. Apie tuos laikus P. Lazius parašęs vieno veiksmo vaizdelį „Kietaviškėse švinta“, kur taip pat minimas kunigas S. Gimžauskas: „...O, mūsų klebonas – tikras ąžuolas, jis ir girtuokliams griebia už barzdų...“
Kilęs iš valstiečių šeimos. Mokėsi Švenčionių ir Daugpilio gimnazijose. 1876 m. baigė Vilniaus kunigų seminariją. 1877–1878 m. studijas tęsė Peterburgo dvasinėje akademijoje, bet dėl ligos iš jos išstojo. Mokydamasis seminarijoje gaudavo ir skaitydavo lietuvišką spaudą. Bendradarbiavo periodinėje spaudoje.
S. Gimžauskas kūrė satyrinius, humoristinius, smerkiančius girtavimą eilėraščius. Skatino tautinę savimonę, kalbos puoselėjimą.
Dirbo vikaru Želudke (Gudija), Žiežmariuose, Vidiškėse. Nuo 1883 m. Kietaviškių, 1884–1893 m. – Valkininkų klebonas.
1891 m. Silvestrą Gimžauską įskundė policijai. 1893 m. pradžioje perkeltas eiliniu vikaru į Giedraičius, o metų pabaigoje – į Bagaslaviškį kaip altaristą. 1897 m. vasarą išvyko gydyti akmenligės į Varšuvą ir čia tų pačių metų rudenį mirė.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Černiauskienė, Janina. Vartant istorijos puslapius // Elektrėnų žinios. – 2015, geg. 29, p. 3, 4.
2. Gimžauskas Silvestras. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Gim%C5%BEauskas_Silvestras>.
3. Gudelienė, Danutė. Kuo garsios Kietaviškių apylinkės // Kaišiadorys: miesto ir apylinkių praeitis. – Kaišiadorys, 1999. – P. 101–107.
4. Kaluškevičius, Benjaminas. Gimžauskas Silvestras (1845 10 13(1)–1897 09 27) // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 147.
5. Kaluškevičius, Benjaminas. Gimžauskas Silvestras // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 : 2–oji knyga. – Vilnius, 2014. – P. 60.
6. Laurinavičius, Jonas. Kanauninkas Silvestras Gimžauskas (1845–1897) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 60–62.
7. Vanagas, Vytautas. Gimžauskas Silvestras (1845 10 13–1897 09 27) // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 646.
8. Vanagas, Vytautas. Silvestras Gimžauskas (1845 10 13–1897 09 27) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2004. – [T.] 6, p. 668
9. Vasilavičienė, Janina. Knygnešys ir vaistininkas Jurgis Milančius / Janina Vasilavičienė. – Vievis. – 1990. – 44 p. : 9 nuotr.; iliustr. – Rankraščių – Elektrėnų SVB Vievio b–ka. –
10. Zinkus, Jonas. Gimžauskas Silvestras // Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija. – Vilnius, 1966–1975. – T. 1, p. 560.
11. Zinkus, Jonas. Gimžauskas Silvestras // Tarybų Lietuvos enciklopedija. – Vilnius, 1985–1988. – T. 1, p. 617.


ALMIS GRYBAUSKAS gimė 1947 m. kovo 1 d. Gilūšyje (Kaišiadorių raj., dabar – Elektrėnų sav.). Poetas, rašytojas, vertėjas.

1972 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas). Mokytojavo Klaipėdoje. Dirbo laikraščių ir žurnalų „Mokslas ir gyvenimas“, „Kinas“ ir kitose redakcijose, 1993 m. vadovavo lietuvių kultūros seminarui Prahos Karolio universitete, 1998 m. – T. Masaryko universitete Brno (Čekija). 2002 m. ir 2003 m. vadovavo čekų kalbos seminarui Vytauto Didžiojo universitete. Nuo 1979 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narys, nuo 1989 m. PEN klubo narys. Redaguoja žurn. „Vidurio Europa“.
Debiutavo eilėraščių rinkiniu „SPALVOTI NUOTAIKŲ ŽIBINTAI“ (1976), pasižyminčiu vidine įtampa, disciplinuota eilute, garsine architektonika. Su kiekviena knyga keisdamasis išleido rinkinius „BANDYMAI. APKABINTI“ (1978), „ATKLYDIMAI“ (1983), „MUGĖ“ (1998). 2006 m., buvo išleista jo eilėraščių rinktinė „APŽVALGOS SPIRALĖ“ apimanti 1975–1987 metų kūrybos laikotarpį, sudaryta iš anksčiau išleistų poezijos knygų (už ją gavo Jotvingių premiją). 2007 metais, po ilgo laiko, pasirodė naujų autoriaus eilėraščių knyga „ŽUVYS“. Novelių ir pjesių knygelė „PERSIMAINYMAI“ išleista 2010 m. Tai pirmasis poeto prozos ir draminių kūrinių rinkinys, kuriame gausu kultūrinių, istorinių užuominų bei simbolių. 2017 m. išleista eilėraščių knygelė „TOLI BLIZGA“.
Šalia originalios kūrybos pasireiškė poezijos ir prozos vertimais iš latvių, lenkų, vokiečių, čekų, slovakų ir prancūzų kalbų. Vertingiausi vertimai – slovako M. Valeko eil. rink. „NERIMAS“ (1983), čeko J. Seiferio, latvio M. Majevskio, lenko Z. Herberto, Cz. Milošo poezija, V. Havelo eseistika. 2003 m. A. Grybauskas apdovanotas Geriausio metų vertėjo premija už J. Hašeko knygos „ŠAUNIOJO KAREIVIO ŠVEIKO NUOTYKIAI“ vertimą. 2005 metais iš čekų kalbos išvertė M. Kunderos romaną „NEPAKELIAMA BŪTIES LENGVYBĖ“ ir iš vokiečių kalbos išvertė G. Meyrink romaną „GOLEMAS“.
A. Grybausko eilėraščiai, esė, novelės ir kt. kūryba bei vertimai spausdinami žurnale „Kultūros barai“, „Poezijos pavasario“ almanachuose, almanache „Poetinis Druskininkų ruduo“, laikraštyje „Šiaurės Atėnai“, žurnale „Literatūra ir menas“ ir daugybėje kt. Parašė esė tradicinės ir šiuolaikinės mitologizacijos temomis, rašė straipsnių čekų spaudoje.
2000 m. – PEN klubo diplomas už geriausią metų vertimą į lietuvių kalbą – J. Hašeko „Šveikas“.
2007 m. – Vilniaus mero prizas už poeziją apie Vilnių – už eilėraščių rinktinę „Apžvalgos spiralė“.
2007 m. – Jotvingių premija už eilėraščių knygą „Apžvalgos spiralė“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dapkevičienė G. J. Poetas ir vertėjas Almis Grybauskas // sudarė Genė Dapkevičienė, Jūratė Volungevičienė. – 2001. – 23 p.: iliustr. – Mašinr. – Elektrėnų SVB, 2002.
2. Grybauskas Almis. Lietuvos rašytojų sąjunga [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.rasytojai.lt/grybauskas-almis/>.
3. Grybauskas Almis. Tekstai šiuolaikinės lietuvių literatūros antologija: [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.tekstai.lt/tekstai/1-tekstai/230-grybauskas-almis>.
4. Grybauskas, Almis. Dar kartą 10 klausimų rašytojams // Nemunas. – 2003 (Nr. 5–6), p. 4–6.
5. Kirkilienė, Julija. Grybauskų indėlis šimtmečio Lietuvai // Elektrėnų kronika. – 2017, liep. 14–20 (Nr. 28), p. 8 ; Prieiga per internetą: <http://www.kronika.lt/senojikronika/index.php?option=com_content&view=article&id=5179:grybausk-indelis-simtmecio-lietuvai&catid=97:prasmingi-darbai-vienija-zmones&Itemid=200>.
6. Malažinskaitė, Erika. Almis Grybauskas: „Mano pagrindinius vertimus nulėmė skolos jausmas“ // Literatūra ir menas. – 2015, bal. 17 (Nr. 16), p. 12–14.
7. Pakalniškis, Ričardas. Almis Grybauskas (1947 03 01) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius., 2005. – [T.] 7, p. 145.
8. Pakalniškis, Ričardas. Almis Grybauskas 1947 03 01 // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 693.
9. Radzvilavičiūtė, Gražina. Almis Grybauskas: tarp Lietuvos ir Čekijos // Elektrėnų kronika. – 2010, rugs. 10–16 (Nr. 36), p. 7
.


MOTIEJUS GRYBAUSKAS gimė 1857 m. gruodžio 26 d. Gilūšio kaime, Kietaviškių apylinkėje (Elektrėnų sav.), mirė – 1928 m. balandžio 24 d. Knygnešys, lietuviško žodžio brangintojas.

Visą gyvenimą pragyveno gimtajame Gilūšyje. Jis vienintelis visame kaime mokėjo skaityti ir rašyti. Aplinkiniams jis buvo labai reikalingas – kam laišką gautą iš svetur perskaityti, kam parašyti, ką pamokyti lietuviškų poterių.
M. Grybauskas palaikydavo ryšius su kunigais, padėjo statyti Kietaviškių bažnyčią, pradinę mokyklą. Jis apsimesdavo statybininku ir išvykdavo su didžiuliu krepšiu „uždarbiauti“ į Tilžę, deja, grįždavo nuvargęs, apiplyšęs, sublogęs, bet ne tuščiomis. Įrankių dėžė būdavo su dvigubu dugnu, kur slėpdavo lietuvišką spaudą, maldaknyges. Po kaimus taip pat vaikščiodavo „užsimaskavęs“ – nešiojosi staliaus įrankius, neva ieškodamas darbo. Knygas ir brošiūras perduodavo Kietaviškių klebonui Silvestrui Gimžauskui arba Vievio vaistininkui Jurgiui Milančiui, su kuriuo bendradarbiavo. Knygelių gaudavo ir iš Prano Zykaus, kitų knygnešių. Daugiausia platindavo maldaknyges, kalendorius, elementorius Čiobiškio, Kaišiadorių, Kietaviškių, Paparčių, Vievio, Žaslių apylinkėse. Spaudinius slėpė pirtyje ir rūsyje įrengtose slėptuvėse, vaiko lopšyje, įrankių dėžutėje.
Apie keliones į Tilžę ir kitus aplankytus miestus knygnešys rašė eilėmis, vieną jų prisiminė ir anūkė Apolonija Grybauskienė.
M. Grybauskas per savo gyvenimą spėjo padaryti daug darbų, kuriuos aplinkiniai gyventojai mena ir dabar. Knygnešiui 1936 m. birželio 14 d. buvo pastatytas antkapis – paminklas Peliūnų kapinėse. Ant jo užrašyti žodžiai: „Knygnešiui, lietuvybės žadintojui, pirmam Kietaviškių šaulių būrio šauliui“. Tai derama pagarba šiam iškiliam žmogui.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Černiauskienė, Janina. Knygnešys Motiejus Grybauskas iš Gilūšio kaimo / Janina Černiauskienė. – Iliustr. // Kietaviškės. – 2013, birželis (Nr. 6), p. 2, 3.
2. Grybauskas Motiejus. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=Grybauskas_Motiejus>.
3. Kaluškevičius, Benjaminas Motiejus Grybauskas (1857 12 26–1928 04 24) // Lietuvos istorija. – Vilnius, 2011. – T. 1, p. 523.
4. Kaluškevičius, Benjaminas. Grybauskas Motiejus (1857 12 26 – 1928 04 24) // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 695.
5. Kaluškevičius, Benjaminas. Grybauskas Motiejus (1857 12 26–1928 04 24) // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 154.
6. Kaluškevičius, Benjaminas. Grybauskas Motiejus // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 : 2–oji knyga. – Vilnius, 2014. – P. 62.
7. Kaluškevičius, Benjaminas. Motiejus Grybauskas (1857 12 26–1928 04 24) // Visuotinė lietuvių enciklopedija. – Vilnius, 2005. – [T.] 7, p. 146.
8. Kulbokienė, Onutė. Knygnešys Motiejus Grybauskas – lietuviško žodžio brangintojas // Elektrėnų kronika. – 2003, kovo 14–20 (Nr. 11), p. 7–8.
9. Kulikienė, Jadvyga. Motiejus Grybauskas (1857–1928) // Tai buvo mūsų kelias. – Vilnius, 2004. – P. 23–24.
10. Kulikienė, Jadvyga. Motiejus Grybauskas (1857–1928) // Trakų krašto knygnešiai. – Trakai, 1990. – P. 21.


BIRUTĖ GRUZDIENĖ gimė 1929 m. lapkričio 6 d. Salako miestelyje (Zarasų raj.). Poetė, vaikų literatūros kūrėja, mokytoja.

Mokėsi Salako pradinėje mokykloje, Zarasų ir Linkuvos (baigė 1948 m.) gimnazijose. Mokėsi Klaipėdos mokytojų institute, kurį baigė su pagyrimu. Vėliau mokytojavo Lazdijų rajone, kur neakivaizdžiai mokėsi Vilniaus pedagoginiame institute. Persikėlusi į Trakų rajoną labai trumpai dirbo Kazokiškėse, o nuo 1955 m. – Vievyje. Šioje mokykloje daugybę metų dėstė lietuvių kalbą ir literatūrą. Vis dar gyvena Vievyje.
Pirmuosius eilėraščius, noveles parašė būdama pirmos klasės gimnazistė. Ne kartą dar jaunystėje yra tapusi literatūrinių konkursų prizininke, daug kūrybos spausdino sienlaikraščiuose, laikraščiuose. Birutė priklausė Trakų literatų klubui, paskui tapo literatų klubo „Strėva“ nare.
Žiupsnelis kūrinėlių išspausdinta Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos leidinėlyje „TIES RUGSĖJO TAKU“ (1996), taip pat „TIES SPALIO TAKU“ (2006), „Šiaurės Lietuva“ išleistame pirmajame rinkinyje „SUDEGINTŲ ŽODŽIŲ PELENAI“ (1997) bei penktajame rinkinyje (2008).
Trakų krašto literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS“ (2001), taip pat B. Gruzdienės kūryba spausdinta „Zarasų krašte“, Trakų raj. laikraštyje „Galvė“, „Elektrėnų kronika“, „Tremtyje“ ir kt.
Autorės kūryba buvo publikuota Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanachuose „LAIKO ŽENKLAI“, „BRYDĖS“ (2007), „MINČIŲ SODAI“ (2009), „SAULĖTEKIO TOLIAI“ (2011), „KAI ŽODŽIAI IŠEINA Į KELIĄ“ (2014).
2001 m. išleista eilėraščių ir miniatiūrų knygelė „VAKAROP“, 2002 m. – „SUTEMOS“, 2003 m. – eilėraščių vaikams rinktinė „MARGASPALVĖ VAIKYSTĖ“, 2004 m. poezijos ir miniatiūrų knygelė „AMŽINAS NERIMAS“, 2007 m. „GAMTOS SAKMĖS“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dobrovolskienė, Vilija. Birutė Gruzdienė – dvasios turtų ir gamtos užauginta poetė // Elektrėnų kronika. – 2012, birž. 1–7 (Nr. 22), p. 6.
2. Gruzdienė, Birutė. Iš paukščio skrydžio ; Paskutinis prašymas ; Rudeninė elegija ; Širdies padėka ; Išbėgo // Ties spalio taku. – Vilnius, 2006. – P. 93–97.
3. Mokytoja, poetė Birutė Stasiūnaitė–Gruzdienė: [kopijų aplankas su rašytojos rankraščiais] / sudarė Valė Maželienė. – Vievis, 2007. – 33 p. – Rankraščių, Spausd. – (Tęsiamas). – Elektrėnų SVB Vievio b–ka, 2007.
4. Račinskienė, L. „…romantikė posmų šviesių“ // Elektrėnų žinios. – 2003, kovo 1 (Nr. 8), p. 5.


DANUTĖ GUDELIENĖ gimė 1945 m. spalio 5 d. Seibutų kaime, Kaišiadorių raj. Mokytoja metodininkė, kraštotyrininkė.

1959 m. baigė Surgautiškių septynmetę mokyklą, 1963 m. – Kauno 8–ąją vid. mokyklą (Saulės gimnaziją). Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Lietuvos edukologijos universitetas) studijavo matematiką. 1965 m. pradėjo dirbti Kietaviškių aštuonmetėje mokykloje, kur dirba iki šiol. 1981 m. įkūrė mokyklos Kraštotyros muziejų, kuriam sėkmingai vadovauja. Organizuoja jaunųjų kraštotyrininkų ekspedicijas, ruošia knygnešių krivūles, prižiūri knygnešio M. Grybausko kapą, bendravo su knygnešio anūke A. Grybauskiene, rašytoju J. Kralikausku, renka kraštotyrinę medžiagą ir ją reklamuoja. Nuo 1995 m. vadovauja Skautų draugovei. Mokytojos iniciatyva pastatytas koplytstulpis Kareivonių kaime, rašytojo Juozo Kralikausko atminimui.
D. Gudelienė – viena iš knygų „KIETAVIŠKĖS“ (1998, 2004) sudarytojų, jos straipsnis apie Kietaviškių ir jos parapijos istoriją, paveldo objektus paskelbtas leidinyje „KAIŠIADORYS: MIESTO IR APYLINKIŲ PRAEITIS“ (1999).
D. Gudelienė, kartu su jaunaisiais kraštotyrininkais, surinko Kietaviškių krašto medžiagą ir apibendrino rinkiniuose: „KAIŠIADORIŲ RAJ. KIETAVIŠKIŲ KAIMO ISTORIJA“ I, II d., „KIETAVIŠKIŲ KOLŪKIO ISTORIJA“ (1949–1974), „KIETAVIŠKIŲ MOKYKLOS ISTORIJA“ (1781–1922 ir 1922–1976) 2 dalys, „KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS 75–metis“ (1922–1997), „KIETAVIŠKĖS ŽEMĖLAPIUOSE“, „KIETAVIŠKIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS MOKINIŲ PAVARDĖS IR JŲ PAPLITIMAS“, „MOKINIŲ VARDAI IR JŲ PAPLITIMAS“, „KIETAVIŠKIŲ SENIŪNIJOS GYVENTOJŲ VARDAI IR JŲ PAPLITIMAS“, „KIETAVIŠKIŲ VALSČIUS“ (1918 –1935), „KNYGNEŠIŲ KRIVŪLĖ“, „KNYGNEŠYS MOTIEJUS GRYBAUSKAS“, „JUOZAS KRALIKAUSKAS“ ir kt.
D. Gudelienė yra viena iš knygos „ELEKTRĖNAI“ (2006) bendraautorių. Ji parašė skyrių „Kietaviškių seniūnija“. D. Gudelienės straipsniai apie Kietaviškes, krašto naujienas, renginius publikuojami laikraščiuose „Elektrėnų žinios“, „Elektrėnų kronika“.

Literatūra ir šaltiniai:
1. 2008 metų žmogus. – Iliustr. // Strėva. – 2009, vasaris (Nr. 2), p. 4.
2. Česnauskaitė, Raminta. Danutė Gudelienė: lietuvai gerų darbų niekada nebus per daug // Elektrėnų kronika. – 2015, vas. 27–kovo 5 (Nr. 8), p. 6.
3. Pūrienė, Giedrė. D. Gudelienė: kraštotyra – mano hobis // Elektrėnų žinios. – 2015, kovo 20, p. 8–9.
4. Račkauskas, Kazys. Mokytojos kraitė // Gimtinė. – 2005, spal. 1–31 (Nr. 10), p. 11.


PETRAS GUDELIS gimė 1864 m. gegužės 14 d. Gilučių k., mirė – 1924 m. liepos 20 d. Palaidotas Gilučių kapinėse. Valstietis, knygnešys.

Buvo mažaraštis, bet šviesus žmogus. Gabenti ir platinti lietuvišką spaudą pradėjo apie 1889 m. Vykdė tiesioginius Žaslių klebono Kazimiero Kybelio nurodymus, kuris į lietuviškos spaudos platinimą buvo įtraukęs nemažai parapijiečių. Į Tilžę P. Gudelis vykdavo 2–3 kartus per metus, kelionė užtrukdavo iki dviejų savaičių. Parsigabendavo labai daug spaudos: maldaknygių, laikraščių, , kalendorių. Slėptuvę buvo įsirengęs klėties pamatuose. Dalį parsineštų spaudinių platindavo pats Paparčių, Korsakų, Kaugonių ir kt. Aplinkiniuose kaimuose, kitą dalį perduodavo platinti Vincentui Frankoniui, taip pat savo kaimo gyventojai Onai Medzikauskaitei ir kt. Palaikė ryšius su Augustinu Janutėnu, J. Milančiumi ir kt. Ypač glaudžiai bendradarbiavo su Vincu Balasevičiumi, iš kurio, esant reikalui, gaudavo lietuviškos spaudos. Elementoriais aprūpindavo daraktorę Rozaliją Patkevičaitę ir kt. Žandarams įkliuvęs nebuvo, nors namie kratų būta. P. Gudelis laikė nemažai bičių, medų veždavo parduoti į Kauną ir už gautus pinigus pirkdavo lietuviškų knygų.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Kaluškevičius, Benjaminas. Gudelis Petras (1864 05 14–1924 07 20) // Benjaminas Kaluškevičius; Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 163.
2. Kaluškevičius, Benjaminas. Gudelis Petras // Benjaminas Kaluškevičius; Kazys Misius Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904 : 2–oji knyga. – Vilnius, 2014. – P. 65.
3. Tamošiūnienė, Veronika. Nepramintais knygos takais: knygnešio Petro Gudelio gyvenimas ir veikla. – Gilučiai, 2008. – 9 p.: iliustr. – Elektrėnų SVB Gilučių b–ka. – Prieiga per internetą: <http://www.vilnijosvartai.lt/wp-content/uploads/2016/03/Nepramintais-knygos-takais.pdf>.
4. Žasliai: [Gilučiai] // Lietuvos urbanistikos paveldas ir jo vertybės. – Vilnius, 2002. – T. 2, p. 413.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti