UA-72164723-1

D

SIGITA DACIENĖ–PAKALNYTĖ gimė 1957 m. gruodžio 26 d. Radviliškyje. Menininkė, dėstytoja, tautodailininkė, Lietuvos tautodailininkų sąjungos Telšių skyriaus pirmininkė, etninės kultūros globos tarybos sekretoriato specialistė Žemaitijos regionui.

Į Elektrėnus persikraustė būdama šešerių. Čia baigė 8 klases. Baigusi Vilniaus statybos technikumą ir įgijusi technikės–architektės specialybę, dirbo Maskvos techninės estetikos mokslinio instituto Vilniaus filiale. 1980 m. ištekėjusi persikėlė gyventi į Žemaitijos sostinę Telšius. Kūrybinga moteris dėstytojauja Telšių aukštesniosios taikomosios dailės mokykloje, vadovauja vaikų folkloriniam ansambliui Telšių vaikų su negalia centre, dalyvauja Žemaičių etnoso bendrijos folklorinio ansamblio „Insula“ veikloje. Kartą pamačiusi knygoje gražų karpinį, įsižiūrėjo į jį ir pačiai parūpo karpyti. Sigita karpo dažniausiai liaudies meno, gamtos motyvais. Pirmą kartą savo darbus parodė 1982 m. Jaunųjų liaudies meistrų kūrybos parodoje Vilniuje. Tais pačiais metais Sigita tapo Liaudies meistrų draugijos (dabar ji vadinasi LTS) nare. 1997 m. S. Dacienė išrinkta LTS Telšių skyriaus pirmininke. Dalyvavo daugelyje parodų, surengė nemažai personalinių parodų.
S. Dacienės karpinys tapo Telšių literatų klubo „Šatrija“ simboliu, o vingiorykštės šakelė – Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ simboliu. Ji sukūrė karpinį–emblemą tarptautiniam vaikų folkloro festivaliui „Aš pasiejau veina popa“.
Išleistas S. Dacienės parengtas karpinių albumas „Karpiniai“ (2007), sudarė leidinį „Telšių krašto kulinarinis paveldas“ (2008), yra viena iš leidinio „Lietuvos etnografiniai regionai“ (2015) tekstų autorių.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dacienė Sigita // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas : Neolitas, 2007. – P. 94.
2. Dačkevičienė, Ernesta. Visų amatų meistrė: [pokalbis su Lietuvos liaudies kultūros centro specialiste tautodailei ir amatams Sigita Daciene] // Kalvotoji Žemaitija. – 2010, bal. 3, p. 5.
3. Krajinskienė, Marija. Karpinių meno puoselėtoja: [apie tautodailininkę Sigitą Dacienę] // Jungtys. – [2003], p. 282–283.
4. Vaišvilaitė, Sandra. Šimtai idėjų vienos moters galvoje // Vakarų Lietuva. – 2005, lapkr. 8–14 (Nr. 45), p. 1, 4.


GENOVAITĖ DAPKEVIČIENĖ–STEMPORECKAITĖ gimė 1946 m. balandžio 3 d. Pastrėvio kaime, Trakų raj. (dabar – Elektrėnų sav.). Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.

1955–1964 m. mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, 1966–1968 m. – Vilniaus kultūros ir švietimo technikume (įgijo bibliotekininko specialybę), 1971–1978 m. studijavo Vilniaus valstybiniame universitete (įgijo filologo specialybę, suteikta dėstytojo kvalifikacija). 1964–1976 m. dirbo Ausieniškių (Trakų r.) bibliotekos vedėja, 1976–1978 m.– Elektrėnų bibliotekos Vaikų sk. vedėja, 1978–2000 m. – bibliotekos vedėja, nuo 2000 m. – Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė.
1979–2014 m. 15 kartų kėlė kvalifikaciją Respublikiniame kultūros darbuotojų tobulinimosi institute, 5 kartus – VU Komunikacijos fakulteto Bibliotekininkystės katedroje, 11 kartų – Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje, 15 kartų – Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus bibliotekoje.
LR AT Atkuriamojo Seimo deputato padėjėja (1990–1992). 2006 metais Genovaitei Dapkevičienei paskirta Kultūros ministerijos paskatinamoji premija konkurse „Geriausias metų bibliotekininkas“.
G. Dapkevičienė apdovanota LTSR Kultūros žymūno (1982) ir Meno saviveiklos veterano (1983) ženklais, Darbo veterano medaliu (1987). Ji taip pat apdovanota LR kultūros ministerijos, Elektrėnų savivaldybės mero padėkos raštais. 2006 m. G. Dapkevičienei įteikta LR kultūros ministerijos premija ir diplomas „Už bibliotekos paslaugų modernizavimą“, 2007 m. – Elektrėnų savivaldybės nominacija „Metų žmogus“. 2014 m. balandžio mėnesį už pažangią profesinę veiklą, svarų indėlį išsaugant kultūros vertybes, puoselėjant tradicijas ir kuriant Lietuvos informacinę visuomenę LR kultūros ministras Š. Birutis G. Dapkevičienei suteikė Geriausio 2013 metų bibliotekos vadovo vardą, įteiktas kultūros ministerijos diplomas ir premija.
2000–2014 m. – Lietuvos bibliotekininkų draugijos narė, 2002–2014 m. – Lietuvos bibliotekų direktorių asociacijos narė, 2013–2014 m. – Vilniaus apskrities bibliotekininkų asociacijos tarybos narė.
Redagavo J. Vasilavičienės knygas „Vievio etnokultūrinės tradicijos“ (2006), ‚Elektrėnų krašto kultūros paminklai. Lietuvos 1000–mečiui“ (2007), „Elektrėnų bibliotekai – 45. Žymių datų kalendorius“ (2012), taip pat elektroninį leidinį „Laiko vingiais. Elektrėnų krašto kultūrinis paveldas“ (2009).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Dapkevičienė – Stemporeckaitė Genovaitė : Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 513.
2. Dapkevičienė Genė. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 323–324.
3. Dapkevičienė–Stemporeckaitė Genovaitė (1946–). – Portr. // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 98.


JANINA DIDŽIAPETRIENĖ gimė 1938 m. rugpjūčio 21 d. Maskoliškių kaime, Žaslių valsčiuje (dabar – Kazokiškių seniūnija). Daktarė (biomedicinos m., medicina), VU onkologijos instituto direktoriaus pavaduotoja mokymui, gydytoja onkologė.

1957 m. baigė Vievio vidurinę mokyklą. Paskatinta giminėje esančių gydytojų, pasirinko gydytojo specialybę ir 1957 m. įstojusi, 1963 m. baigė VU medicinos fakultetą. 1967–1967 m. dėstė Vilniaus medicinos mokykloje. Nuo 1967 m. dirba VU onkologijos institute (1957–1990 m. Lietuvos onkologijos mokslinio tyrimo institutas, 1990–2002 m. Lietuvos onkologijos centras), 1983–1994 m. Eksperimentinės terapijos skyriaus vedėja, 2000–2001 m. Navikų epidemiologijos ir profilaktikos klinikos vadovė, 2003–2006 m. direktoriaus pavaduotoja. Nuo 2007 m. dirba Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų, šeimos medicinos ir onkologijos klinikoje; nuo 2007 m. profesorė. 1999 m. stažavo Madisono universiteto Onkologijos centre Viskonsine, 2005 m. – Nacionaliniame vėžio institute Bethesdoje.
Mokslinio darbo pagrindinės kryptys – eksperimentinė navikų terapija, vėžio profilaktika. Paskelbė apie 400 mokslinių straipsnių. 3 monografijų, 2 vadovėlių ir 4 mokomųjų knygų viena autorių.
1993 m. gavo T. Maimano premiją, 2002 m. Lietuvos mokslo premiją už darbų ciklą „Fotosensibilizuota navikų terapija: fizikiniai, biocheminiai, ikiklinikiniai ir klinikiniai tyrimai (1986–2000 m.)“ (kartu su bendraautoriais).
2008 m. buvo išleista Janinos Didžiapetrienės darbų bibliografijos rodyklė:
Janina Didžiapetrienė : Vilniaus universiteto Onkologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja : bibliografijos rodyklė / Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Lietuvos medicinos biblioteka. – Vilnius, 2008. – 103, [1] p.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Didžiapetrienė Janina, Petrauskaitė. – Portr. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. Papildymai A–Ž. – Vilnius, 2015. – P. 86.
2. Didžiapetrienė Janina, Petrauskaitė. // Visuotinė lietuvių enciklopedija. [I–XV tomo papildymai]. – Vilnius, 2009. – [T.] 15, p. 729.
3. Didžiapetrienė Janina. – Portr. // Asmenybės. 1990–2015 m. Lietuvos pasiekimai. – Kaunas, 2015. – D. 2, p. 337.
4. Didžiapetrienė–Petrauskaitė Janina. – Portr. // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 524.
5. Didžiapetrienė–Petrauskaitė Janina. – Portr. // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kauna, 2007. – P. 106–107.
6. Janina Didžiapetrienė : bibliografijos rodyklė / Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Lietuvos medicinos biblioteka ; [parengė Ramutė Stankevičienė]. – Vilnius, 2008. – 103, [1] p. : iliustr., portr.


VILIJA DOBROVOLSKIENĖ gimė 1957 m. birželio 1 d. Jurbarke. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė, buvusi Elektrėnų „Versmės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, literatė, daugiau nei 20 knygų autorė ir bendraautorė.

1964–1975 m. mokėsi Jurbarko 2-ojoje vidurinėje mokykloje. 1975–1980 m. studijavo VU filologijos fakultete. 1980–1989 m. buvo Vievio vidurinės mokyklos (dabar – gimnazijos) lietuvių kalbos mokytoja, 1989–1992 m. Elektrėnų „Versmės gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja, 1992–2006 m. Elektrėnų „Versmės gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, lietuvių kalbos mokytoja, nuo 2002 m. – lietuvių kalbos mokytoja ekspertė. 2002 m. priimta į Nepriklausomų rašytojų sąjungą. Buvo Seimo nario Broniaus Bradausko patarėja. Elektrėnų savivaldybės tarybos narė nuo 2012 metų. Socialinių reikalų komiteto; Aplinkosaugos, švietimo ir ugdymo projektų vertinimo, Etikos komisijų narė.
2000 m. V. Dobrovolskienė parengė 5–12 klasių moksleiviams skirtą knygelę „Lietuvių kalbos užduotys“ ir kartu su bendraautore Danute Liutkevičiene išleido knygą – į pagalbą mokiniui ir mokytojui – „Lietuvių kalbos ir literatūros testai“ (2000). 2001 m. išleido lietuvių kalbos pratybų knygelę, skirtą pradinių klasių moksleiviams bei „Lietuvių kalbos ir literatūros testai ir užduotys“ (5–12 klasių moksleiviams). 2003 m. išleista užduočių, testų bei diktantų knyga 5–12 klasių moksleiviams „Mokomės skyrybos“. Tais pačiais metais pasirodė su Aldona Augustinaitiene sudaryti „Lietuvių kalbos testai 4 klasei“. 2004 m. išleido testų knygeles „Lietuvių kalbos testai ir užduotys 3 klasei“, 2005 m. – „Lietuvių kalbos testai ir užduotys 5 klasei“, „Lietuvių kalbos testai ir užduotys 7 klasei“ bei su mokytoja Laima Ručinskiene sudarytus „Diktantus: 5–12 klasėms“. Kartu su mokytoja Neringa Sodaitiene V. Dobrovolskienė sudarė ir išleido tris lietuvių kalbos testų knygeles 6, 8, 9 klasėms (2005, 2006, 2007). 2008, 2014 m. išėjo testai 10 klasei.
V. Dobrovolskienė yra Elektrėnų sav. literatų klubo „Strėva“ pirmininkė ir viena iš išleistų almanachų sudarytojų ir redaktorių. Ji kuria prozą, eiles, šventinius (proginius) scenarijus. Jos kūryba spausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „PAPARČIO ŽYDĖJIMAS“ (2001), Plungės literatų klubo „Vingiorykštė“ almanache „Šauksmas tyloje“ (2002), Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanachuose „LAIKO ŽENKLAI“ (2003), „BRYDĖS“ (2007), „MINČIŲ SODAI“ (2009), „SAULĖTEKIO TOLIAI“ (2011), „KAI ŽODŽIAI IŠEINA Į KELIĄ“ (2014), „ŠIRDŽIŲ LIEPTAI“ (2016). Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanachus kartu su kolegomis pati sudarė ir redagavo.
V. Dobrovolskienės kūryba spausdinta Lietuvos Nepriklausomų rašytojų sąjungos almanachuose „Ten, sidabro vingy…“ (III–IX tomuose), Rytų Lietuvos mokytojų kūrybos almanache „Ties spalio taku“ (2006), tarptautinės kūrėjų gildijos leidžiamame almanache„Vingis“ (3–oje knygoje, 2012), „Facebook“ grupės „Eilėraščio taku“ 2014 metų kūrybos almanache, „Facebook“ grupės „Poezija - gražios eilės, mintys, žodžiai...“ spausdintos kūrybos almanache „Poezijos spalvos“ (2015), kurį taip pat redagavo, „2005 m.–2008 m. kūryba“(2015) ir kitur.
Redagavo rašytojų O. Kulbokienės, D. Ruseckajos, G. Aleksonio, R. Palevičienės, A. Volodkienės, S. Meškytės-Murauskienės, R. Kovaliūnienės kūrybos knygas, kitus leidinius („Gyvenimas negrįžta“, „Elektrėnams – 55“).
2002 m. V. Dobrovolskienė išleido savo pirmąją poezijos rinktinę „IŠ ILGESIO TAS VAKARAS“. 2009 m. išleista Vilijos ir jos mamos Elenos Telišauskienės kūrybos rinktinė „IŠEINU GYVENTI“. 2012 m. pasirodė poezijos rinktinė „TU PAKVIESK MANO VASARĄ…“, 2014 m. – poezijos knyga „KARALIAU MANO“, 2017 m. – poezijos knyga „AŠARA ANT RIEŠO“.
V. Dobrovolskienė sukūrusi ir literatūros vaikams: „MANO BROLIAI – MĖNESIAI“ (2001, perleista 2013), „ŽIEDŲ PASAKOS“ (2009), „SKRUZDŽIŲ RŪMAI“ (2011), „ŽIOGO VESTUVĖS“ (2012).
Pagal V. Dobrovolskienės eiles Audra Novikovienė, Rimantas Vaičekonis, Birutė Gaučienė yra sukūrę dainų.
1997 m. skirta Švietimo ir mokslo ministerijos J. Varno premija;
2013 m. Vilniaus apskrities Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino nominacija „Už pasiekimus žmogiškojo kapitalo ugdymo srityje“, III laipsnio apdovanojimas;
2003 m. tapo V Vasaros poezijos šventės diplomante;
2001, 2013 m. gavo Elektrėnų savivaldybės metų žmogaus apdovanojimus.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Chmieliauskienė, Jurgita. Vilija Dobrovolskienė: faktai ir datos // Dobrovolskienė, Vilija. Tu pakviesk mano vasarą... – Kaišiadorys, 2013. P. 3–4.
2. Dobrovolskienė Vilija // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 526–527.
3. Dobrovolskienė Vilija. – Portr. // Kas yra kas. Lietuvos moterys. – Kaunas, 2007. – P. 110.
4. Karužas, Tomas. Mokytojos Vilijos Dobrovolskienės biografija. – Elektrėnai, 1999. – 16 p.: iliustr. – Spausd. – Elektrėnų sav. Elektrėnų „Versmės“ g–jos b–ka, 2002.
5. Radzvilavičiūtė, Gražina. Vilija Dobrovolskienė: išeinu gyventi / Gražina Radzvilavičiūtė. – Iliustr. // Elektrėnų kronika. – ISSN 1648–2794. – 2010, vas. 26 – kovo 4, p. 7.
6. Susipažinkite – Vilija Dobrovolskienė–Telišauskaitė / Rytis Stiklius, Vilija Dobrovolskienė. – Iliustr. – Puslapis moksleiviams // Elektrėnų kronika. – 2004, bal. 16–22, p. 16–17.
7. Veiknys, Aivaras. Vilija Dobrovolskienė: „Kol bėgu, tol gyva“. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – 2015, spal. 2, p. 5, 10.


Danutė Dučinskienė-Kanapickaitė – Biomedicinos mokslų daktarė, Pfizer Luxembourg SARL filialo Lietuvoje GEP Medicinos direktorė.

1987 m. baigė Elektrėnų „Versmės“ gimnaziją.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Elektrėnų 3-ioji vidurinė mokykla, „Versmės“ vidurinė mokykla, „Versmės“ gimnazija : 1986-2016. – [Kaišiadorys], [2016]. – 205, [2] p. : iliustr.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti