UA-72164723-1

Č

Kajetonas Čepanas gimė 1872 m. Kretuonyse, Kaltanėnų parapijoje, Švenčionių apskrityje. Mirė 1922 m. balandžio 5 d. Kietaviškėse. Kunigas, lietuviškų mokyklų steigėjas, knygnešių ir daraktorių globėjas.

Kunigas augo pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Jau vaikystėje pažinojo savo kraštietį kunigą, poetą, knygnešį Silvestrą Gimžauską, kuris turėjo įtakos pasirenkant kunigystės kelią. Baigęs 4 klases (1896 m., būdamas 24-erių), įstojo į Vilniaus kunigų seminariją, kurią 1900 m. baigė. Viename kurse mokėsi su T. Braziu, J. Galaune, J. Karveliu, P. Budra. Primicijas atšventė Kaltanėnuose.
1900–1901 m. Vikaravo Ikaznėje (Baltarusija), 1901–1904 m. – Žasliuose (Kaišiadorių r.). 1904–1909 m. klebonavo Daniuševe (Baltarusija), 1909–1910 m. – Alovėje (Alytaus r.). 1910 m. klebonas kun. Kajetonas Čepanas atvyko į Kietaviškes ir dvylika paskutiniųjų gyvenimo metų (1910–1922) buvo Kietaviškių parapijos klebonu.
Atvykęs į Žaslius, susirado knygnešį Motiejų Grybauską, kuris jam iki spaudos draudimo panaikinimo pristatydavo lietuviškos spaudos. Žasliuose K. Čepanas pas kunigą Kibelį mokėsi ūkinių darbų, nes buvo statoma bažnyčia.
K. Čepanas – dabartinės Kietaviškių bažnyčios fundatorius, aktyviai pasireiškęs statant bažnyčią. 1914 m. nauja bažnyčia sumūryta iš vietoje degtų plytų.
K. Čepanas platino lietuvišką spaudą, įkūrė Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ skyrių, dalyvavo 1917 m. lietuvių konferencijoje Vilniuje.
Taip pat pasižymėjo kaip liaudies švietėjas. Įsteigė slaptas liet. mokyklas Guronyse, Mančiūnuose, Kareivonyse ir kt. parapijos kaimuose. Savo klebonijoje rengdavo mokytojus, pasikvietęs į pagalbą prasilavinusius žmones. Taip parengtus mokytojus siųsdavo į atokesnius sodžius, iš savo lėšų mokėdavo jiems algas.
Kunigas mirė Kietaviškėse 1922 m. balandžio 5 d. Palaidotas bažnyčios šventoriuje.
Kietaviškių bažnyčioje saugomas dailės kūrinys – Petro Kalpoko 1922 m. aliejiniais dažais drobėje tapytas kunigo Kajetono Čepano portretas.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Čepanas Kajetonas. Kaišiadorių enciklopedija [interaktyvus]. 2013 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.kaisiadoriumuziejus.lt/enciklopedija/index.php?title=%C4%8Cepanas_Kajetonas>.
2. Gvildys J. Dekanas Kajetonas Čepanas // Lietuvos mokykla. – 1922 sąs. 4-5, p. 231.
3. Kaluškevičius, Benjaminas. Čepanas Kajetonas (1872–1922 05 05) // Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864–1904. – Vilnius, 2004. – P. 99.
4. Kas yra kas Lietuvoje. Kraštiečiai. Kaišiadorys. – Kaunas, 2009. – P. 78.
5. Kiškis, Stanislovas. Kun. Kajetonas Čepanas : 1872-1900-1922 : [biografija] // Kristaus pašauktieji. – Kaišiadorys, 1996. – P. 19.


IRENA ČERNIAUSKIENĖ gimė 1949 m. birželio 23 d. Gervelių kaime (Ignalinos raj.), mirė – 2004 m. vasario 16 d. Semeliškių vidurinės mokyklos mokytoja, direktorė, poetė.

Mokėsi aštuonemetėje Mažėnų mokykloje, baigė Šakių vidurinę mokyklą. 1968 m. įstojo į Vilniaus universitetą (tuometinį V. Kapsuko universitetą). Nuo 1971 m. iki mirties dirbo Semeliškių vidurinėje mokykloje. Be jos žodžių neprasidėdavo nė vienas renginys ne tik mokykloje, bet ir seniūnijoje. Rašė poeziją. Ją spausdino laikraščiai „Elektrėnų žinios“. Keletas eilėraščių išspausdinta Trakų literatų kūrybos almanache „Paparčio žydėjimas“ (2001) ir Elektrėnų savivaldybės literatų kūrybos almanache „Laiko ženklai“ (2003). Redagavo leidinėlį „Semeliškės“ (2001).
Jau po literatės mirties, 2011 metais, išleista M. Rašimienės sudaryta knygelė „Džiaugsmo ašara“ – I. Černiauskienės kūrybos ir artimųjų, kolegų, mokinių atsiminimų rinktinė.

Literatūra ir šaltiniai:
1. Adomėnienė, Irena. Mokytoja Irena Černiauskienė : Pro memoria // Elektrėnų žinios. – 2004, vas. 21 (Nr. 8), p. 5.
2. Černiauskienė, Irena. „Vien priesakus rinkęs ir rinkęs…“ ; Teisieji ; Gimtojo kaimo kapinės ; Mama ; „Sulipdyti Lietuvą, suvienyt…“ ; Mano Lietuva ; Kur baigiasi kelias ; Prie Strėvos ; „Kai tau suskamba tirdešimt varpelių…“ ; Semeliškėms – 725 ; „Mes užgniaužiam skausmą patirtą…“: [eilėraščiai]. – Portr. // Laiko ženklai. – Elektrėnai, 2003. – P. 17–23.
3. Taraškevičienė, Irma. Irena Černiauskienė // Semeliškės. – Vilnius, 2006. – P. 213–215.
4. Taraškevičienė, Irma. Mokytoja Irena Černiauskienė : 1949 – 2004 // Elektrėnų kronika. – 2012, liep. 20–26 (Nr. 29), p. 6.
5. Žilionienė, Onutė. Mokytoja, pamoka dar nesibaigė : šviesiam mokytojos Irenos Černiauskienės prisiminimui // Elektrėnų kronika. – 2004, vas. 27–kovo 4 (Nr. 8), p. 8.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti