UA-72164723-1

A

AIDAS ADOMAITIS gimė 1971 m. birželio 14 d. Anykščiuose. Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas, buvęs direktorius.

Gyveno Valkininkuose (Varėnos r.), nuo 1977 m. – Elektrėnuose. 1978–1989 m. mokėsi Elektrėnų 1–ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Elektrėnų „Ąžuolyno“ pagrindinė mokykla). 1989–1994 m. studijavo Lietuvos veterinarijos akademijos Zooinžinerijos fakultete, įgijo zooinžinieriaus išsilavinimą.
1994–1995 m. A. Adomaitis dirbo akcinėje bendrovėje „Vievio paukštynas“ vyriausiuoju zootechniku, 1995–1997 m. buvo šios įmonės Veislinių paukščių ir inkubacijos cecho direktorius. 1997–2000 m. jis buvo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos Vidaus vandenų skyriaus vyriausiasis specialistas, 2000–2002 m. – Žuvininkystės plėtros politikos ir žuvų produktų gamybos reguliavimo skyriaus vedėjas. 1999–2002 m. jis neakivaizdžiai tęsė studijas Lietuvos teisės universiteto Valstybės valdymo fakultete, įgijo teisės ir valstybės valdymo magistro išsilavinimą. 2002–2004 m. A. Adomaitis dirbo Lietuvos Respublikos Nuolatinės atstovybės prie Jungtinių Tautų biuro ir kitų tarptautinių organizacijų Ženevoje vyriausiuoju specialistu. 2004–2006 m. jis buvo Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktorius, 2006–2010 m. – šio departamento generalinis direktorius. Pertvarkius departamentą, nuo 2010 m. yra Žuvininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pavaduotojas.
Adomaitis taip pat yra Tarptautinės Baltijos jūros žuvininkystės komisijos (IBSFC) menkės išteklių racionalaus naudojimo darbo grupės narys.
Jis stažavosi žvejybos inspektavimo atviroje jūroje kursuose, organizuotuose Danijos žuvininkystės direktorato (1998 m.), kursuose „Vadovavimas žmonėms“, organizuotuose Žemės ūkio kooperacijos ir verslo mokymo centro (1998 m.), seminare akvakultūros klausimais Londone (Didžioji Britanija, 2000 m.), seminare žuvininkystės statistikos klausimais Liuksemburge (2000 m.).
Adomaitis vykdė salmoneliozės prevencijos tyrimus, kurių rezultatai bei straipsniai buvo paskelbti tarptautiniuose paukštininkystės leidiniuose (1996 m.).
Jis prisidėjo prie Žuvininkystės įstatymo ir poįstatyminių aktų kūrimo, prie žuvų produktų pirmo pardavimo kontrolės ir aukcionų tvarkos kūrimo, rengiant Lietuvos poziciją prekybos derybų klausimais (ypač žuvininkystės subsidijų reglamentavimo, Lietuvos interesų žuvininkystės srityje užtikrinimo derybose dėl Rusijos stojimo į Pasaulio prekybos organizaciją).
Laisvalaikį skiria turizmui, medžioklei, numizmatikai. Tėvai: Algimantas Adomaitis (g. 1948 m.) – gydytojas, politikas, 2003–2005 m., 2007–2011 m. 2011–2015 m., ir nuo 2015 m. – Elektrėnų savivaldybės tarybos narys. Mama Veronika Adomaitienė – tarnautoja. Vedęs, žmona Rasa Adomaitienė (g. 1973 m.) – valstybės tarnautoja. Sūnus Kasparas Adomaitis (g. 2008 m.).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Adomaitis Aidas // Anykštėnų biografijų žinynas. Pasaulio anykštėnų bendrija [interaktyvus]. 2015 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.anykstenai.lt/asmenys/asm.php?id=5>.
2. Adomaitis Aidas : Žuvininkystės departamento prie ŽŪM direktorius // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 404.


JUOZAS ALŠAUSKAS gimė 1949 m. birželio 16 d. Semeliškėse. Lietuvos karo veikėjas, jūrų kapitonas.

1977 m. baigė Kaliningrado aukštąją jūrų karo mokyklą. 1977–1985 m. tarnavo TSRS ginkluotosiose pajėgose. Nuo 1992 m. dirbo LR Krašto apsaugos ministerijoje. Nuo 1994 m. LR ginkluotųjų pajėgų Gynybos štabo valdininkas, nuo 1999 m. Gynybos štabo viršininko pavaduotojas. 1999–2000 m. tarptautinės eskadros „Baltron“ vadas. Nuo 1999 m. spalio mėn. LR karinių jūrų pajėgų vado pavaduotojas, nuo 2000 m. balandžio mėn. vado pavaduotojas – flotilės vadas, komandoras. Nuo 2000 m. jūrų kapitonas. Nuo 2000 m. rugpjūčio mėn. KAM Gynybos štabo viršininko pavaduotojas. Leidinio „Lietuvos karinis laivynas“ atsakingasis redaktorius.
Literatūra ir šaltiniai:
1. Jurkevičius, Algirdas. Alšauskas, Juozas // Visuotinė lietuvių enciklopedija. [I–IV tomo papildymai]. – Vilnius, 2004. – [T.] 5, p. 771.
2. Jurkevičius, Algirdas. Alšauskas, Juozas // Lietuva. – Vilnius, 2008. – [D.] 2, p. 51.
3. Surgailis, Gintautas. Lietuvos karinis laivynas: 1935–1940. – Vilnius, 2003. – 207, [1] p. : iliustr.


Laima Arnatkevičiūtė gimė 1955 m. liepos 19 d. Migūčionių kaime (Elektrėnų sen.). Humanitarinių mokslų daktarė, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja, redaktorė.

1973 m. baigė Elektrėnų vidurinę mokyklą, 1978 m. – lietuvių kalbos ir literatūros studijas Vilniaus pedagoginiame institute (dabar – Vilniaus pedagoginis universitetas) ir įgijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos diplomą. 1978–1979 m. dirbo lietuvių kalbos mokytoja Trakų 1–ojoje vidurinėje mokykloje. 1979–1986 m. dirbo redaktore (vyr. bibliografe?) Lietuvos knygų rūmuose. 1986–1989 m. – Vilniaus universiteto Lietuvių literatūros katedros aspirantė, 1990 m. apgynė humanitarinių mokslų daktaro disertaciją „Lietuvių aforistika“. Nuo 1990 m. dirba Lietuvių literatūros ir tautosakos institute. Mokslinių interesų sritys – lietuvių aforistika ir eseistika, tekstologija, Igno Šeiniaus kūryba.
Nuo 1990 m. sausio 22 d. – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto mokslo darbuotoja.
Paskelbė per 50 straipsnių mokslo ir populiariuose leidiniuose, straipsnių rinkiniuose, enciklopedijose literatūros mokslo klausimais, parašė per 40 knygų recenzijų. Perskaitė 11 mokslinių pranešimų Lietuvoje, Latvijoje. Suredagavo ir parengė spaudai per 50 knygų.
Parengė šešias knygas (iš jų keturias – akademinių raštų):
1. Rašytojas pokario metais: Dokumentų rinkinys. – Vilnius, 1991. – 585 p.
2. Minčių mozaika: Aforizmų rinkinys // sudarė Laima Arnatkevičiūtė. – Vilnius, 1997. – 111 p.
3. Vaižgantas, Raštai, t. 14: Literatūros istorija, 1899–1933 // parengė Laima Arnatkevičiūtė, Ilona Čiužauskaitė. – Vilnius, 2002. – 580 p.
4. Ignas Šeinius, Raštai: Proza: novelės, feljetonai, apysaka: Nakties žiburiai, Aš dar kartą grįžtu // parengė ir redagavo Laima Arnatkevičiūtė. – Vilnius, 2007. – T. 7, 376 p.
5. Ignas Šeinius, Raštai: Proza: novelės: Tėviškės padangėje, Vyskupas ir velnias // parengė ir redagavo Laima Arnatkevičiūtė. – Vilnius, 2008. – T. 8.
6. Ignas Šeinius, Raštai: Eilėraščiai proza, poezija, novelės, feljetonai, apysakos // parengė ir redagavo Laima Arnatkevičiūtė, iš švedų k. vertė Raimonda Jonkutė. – Vilnius, 2009. – T. 9, 422 p.

Literatūra ir šaltiniai:
1. 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai : Laima Arnatkevičiūtė [biografija] [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <https://www.vrk.lt/statiniai/puslapiai/rinkimai/416_lt/Kandidatai/Kandidatas66699/Kandidato66699Biografija.html>.
2. Laima Arnatkevičiūtė. Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas [interaktyvus]. 2018 [žiūrėta 2018-09-06]. Prieiga per internetą: <http://www.llti.lt/lt/laima_arnatkeviciute/>.


ARŪNAS AUGUSTINAITIS gimė 1958 m. birželio 7 d. Kaune. Profesorius, socialinių mokslų daktaras, Lietuvos komunikacijos ir vadybos teoretikas.

1965–1976 m. mokėsi Elektrėnų 1-ojoje vidurinėje mokykloje (dabar – Ąžuolyno pagr. mokykla), 1976–1981 studijavo Vilniaus universiteto Istorijos fakultete. 1984–1986 m. – VU aspirantūroje. 1986 m. pedagogikos mokslų kandidatas. 1989 m. ir 2000 m. stažavo Berlyne, 1995 m. Lunde, 1996 m. Hanoveryje, 1997 m. Leičesteryje, 1998 m. Deventeryje. 1986 m. įgijo mokslų daktaro laipsnį (disertacijos pavadinimas „Suvestinis katalogas šiuolaikinėje dokumentinių komunikacijų sistemoje“), 2004 m. – habilituotu daktaru (disertacijos pavadinimas „Žinių visuomenės valdymas: komunikacijos ir informacijos metodologija“). 1992 m. suteiktas docento pedagoginis vardas, 2004 – profesoriaus pareigos.
1981–1982 m. dirbo Lietuvos technikos bibliotekoje, buvo Automatizavimo sektoriaus vedėjas. 1982–2002 m. dirbo mokslinį darbą ir Vilniaus universiteto dėstytojas, 1991–2001 m. Komunikacijos ir informacijos teorijos katedros vedėjas. Nuo 2002 m. Mykolo Romerio universiteto dėstytojas, 2002–2005 m. Žinių visuomenės valdymo instituto direktorius, nuo 2008 m. ir Tarptautinio verslo mokyklos Tarptautinio verslo katedros vedėjas; nuo 2005 m. profesorius.
1991 m. Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto įsteigimo iniciatorius, 2002 m. vienas Vilniaus universiteto Informacijos visuomenės studijų centro steigėjų. Nuo 2012 m. Kazimiero Simonavičiaus universiteto rektorius.
Akademinio leidinio „Informacijos mokslai“ (VU) redkolegijos narys (nuo 1994 m.); Akademinio leidinio „Santalka“ (VGTU) redkolegijos narys; LMT ekspertas; SKVC ekspertas; MOSTA ekspertas; Žinių ekonomikos forumo ekspertas (2003-); „Saulėtekio slėnio“ ekspertas.
LR KAM mokslinis ekspertas (2007–2009 m.); Mykolo Romerio universiteto senatorius (2005–2009); Mykolo Romerio universiteto vadybos ir administravimo doktorantūros komisijos narys (2005–2010); LTU Valstybinio valdymo fakulteto Tarybos narys (2002–2005); VU Informacijos visuomenės studijų centro steigėjas (2002); VU KF Tarybos narys (1991–2001); VU KF iniciatorius ir steigėjų Tarybos narys (1991); Informatikos Tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės narys (1991–1993); Lietuvos bibliotekininkų draugijos Tarybos narys (1989–1992).

Literatūra ir šaltiniai:
1. Apie autorius: [docentas dr. Arūnas Augustinaitis] // Šiuolaikinės lobistinės veiklos tendencijos [interaktyvus]. – Vilnius, 2002, p. 124–125 [žiūrėta 2018-09-06]. – Prieiga per internetą: <http://www2.laimaandrikiene.lt/repository/Monografija_lobizmas.pdf>.
2. Arūnas Augustinaitis // Visuotinė lietuvių enciklopedija: (Mezas-Nagurskiai). – Vilnius, 2009. – T. 15, p. 708.
3. Augustinaitis Arūnas // Kas yra kas Lietuvoje. Lietuvos pasiekimai, 2006. – Kaunas, 2006. – P. 427.
4. Augustinaitis, Arūnas. Arūnas Augustinaitis CV (liet.). – 2008 [žiūrėta 2015-10-19]. Prieiga per internetą: <http://araugust.home.mruni.eu/wp-content/uploads/2008/03/cv_augustinaitis1.doc>.
5. Šykštūs istoriniai faktai apie Elektrėnų kraštą. – Iliustr. // Elektrėnų žinios. – 2010, rugpj. 6, p. 6.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti