UA-132470613-1

Vievio miesto biblioteka

Darbo laikas
I–V 11.00–19.00 val.
VI 10.00–16.00 val.
Paskutinė mėnesio
darbo diena – švaros
diena.  
Personalas
Vedėja –
Inga Sūnelaitienė
 
 
 
Kontaktiniai duomenys
Trakų g. 11, Vievis, Elektrėnų savivaldybė
Tel.: (8 528) 26185
 
(nuo birželio 1 d. iki rugpjūčio 31 d. šeštadieniais nedirbame)

Personalas 
Vyriausioji bibliotekininkė – Rasa Rapkevičienė
Bibliotekininkė – Renata Simanavičienė
Kompiuterių techninę būklę prižiūri Ramūnas Šestavickas
Bibliotekos patalpų švara rūpinasi Birutė Čižienė

Istorija

Vievio miesto istorija prasidėjo maždaug prieš 477 metus, per tą laiką miestas išaugino daug kultūros puoselėtojų, kurių darbus tęsia čia veikiančios įvairios kultūros ir švietimo organizacijos ir jų darbuotojai. Taip pat ir Vievio miesto biblioteka.

Buvusi Vievio miesto bibliotekos vedėja Janina Vasilavičienė ir dabar jai vadovaujanti Inga Sūnelaitienė, rengdamos medžiagą apie biblioteką, rašė, kad Vievio miesto biblioteka sunkiomis ir nestabiliomis Lietuvos valstybės ekonominėmis sąlygomis siekė išlikti informacijos židiniu esamoms ir ateinančioms kartoms. Bibliotekos reikšmė žmogaus gyvenime yra daug platesnė ir gilesnė nei tik saugoti, kaupti ir sisteminti įvairius raštus ir spaudinius. Biblioteka skleidžia ir platina sukauptus dvasios turtus, o darbuotojai stengiasi, kad jie būtų prieinami kiekvienam.

Apie Vievį

Vievio miesto vardas pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose paminėtas 1539 metais. Nuo XVII a. pradžios iki 1831 metų miestas priklausė Oginskiams. Apie 1600 m. Oginskiai Vievyje pastatė unitų bažnyčią ir įkūrė Šventosios Dvasios vienuolyną, prie kurio XVII a. pradžioje įsteigta spaustuvė, 1611–1660 m. spausdinusi knygas kirilica. Pirmieji jos leidiniai buvo maldaknygės bažnytine slavų kalba: 1619 m. čia išspausdinta M. Smotrickio „Slavų gramatika“ – viena pirmųjų bažnytinės slavų kalbos gramatikų. Iki 1660 m. spaustuvėje išleistos 25 knygos rusų (bažnytine slavų) ir lenkų kalbomis. XVII a. viduryje dėl karų miestelis smarkiai nukentėjo, sunyko spaustuvė. Vievis vėl pradėjo augti 1862 m., nutiesus geležinkelį Sankt Peterburgas–Varšuva ir Vievyje pastačius geležinkelio stotį. 1865 m. Vievyje įkurta valdiška mokykla. Tais metais mieste gyveno 341 gyventojas. 1910–1911 m. įkurta Vievio dviklasė mokykla, tuo metu joje mokėsi 151 moksleivis, dirbo du mokytojai. XX a. tarpukariu Vievis atsidūrė pasienyje, prie pat demarkacinės linijos su Lenkija. Pokario metais buvo rajono centras, jį panaikinus miestas prijungtas prie Trakų rajono, nuo 2000 m. priklauso Elektrėnų savivaldybei.

Bibliotekos įkūrimas

1937 m. Vykdant Lietuvos Respublikos bibliotekų įstatymą, buvo numatyta valsčių centruose steigti valstybines viešąsias bibliotekas. Vievio visuomenė 1938 m. kreipėsi į Švietimo ministeriją dėl bibliotekos steigimo Vievyje. Į visuomenės kreipimąsi atsižvelgta – biblioteka įsteigta 1940 metais. Pirmuoju bibliotekos vedėju buvo paskirtas J. Zavadskas. Fondams sudaryti buvo gauta knygų iš uždarytų organizacijų bibliotekų: Lietuvių tautinio jaunimo sąjungos „Jaunoji Lietuva“ skyriaus, Vievio šaulių būrio, jaunųjų ūkininkų ir kitų bibliotekėlių (yra žinoma, kad Vievio šaulių kuopos bibliotekoje buvo 302 knygos, LTJ sąjungos „Jaunosios Lietuva“ skyriaus bibliotekoje buvo 187 knygos). Bibliotekos metraštyje rašoma, kad joje „ankštos, mažos patalpos, nepritaikytos bibliotekai, nedidelis, vos kelių šimtų knygų fondas, sena spinta, stalas – tai ir visas kraitis, kurį gavo įsisteigusi biblioteka. Nebuvo lentynų, trūko žibalo, tačiau nestigo entuziastų, kurie noriai lankė biblioteką, pamilo ją. Jaunimas būrėsi į saviveiklos ratelius, kurie repetuodavo bibliotekoje, o senesnio amžiaus žmonės ilgiau užsibūdavo prie laikraščių, žurnalų, pasikalbėdavo.“ Viena pirmųjų pokario bibliotekininkių buvo E. Slavinskaitė-Dereškevičienė, kuri prisiminė, kad pradžioje bibliotekoje knygų buvo nedaug, jų sąrašą ji buvo iškabinusi ant sienos, kad visi matytų.

Puikaus darbo biblioteka

1950 m. Vievis tampa rajono centru, o biblioteka – Vievio rajonine ir buvo perkelta į erdvesnes patalpas, įsigyta daugiau grožinės literatūros. Iki 1950 m. bibliotekos vedėju dirbo V. Šimanskas, 1950 m. atėjo dirbti G. Venckevičiūtė-Steckevičienė.

1952 m. buvo įsteigta Vaikų rajoninė biblioteka, kuri vėliau buvo sujungta su miesto biblioteka, bibliotekoje dirbo 4 bibliotekininkės. 1953-1954 m. buvo sudarytas abėcėlinis ir sisteminis katalogai, pagal to meto reikalavimus aprašytas fondas. Bibliotekoje buvo ne tik išduodamos knygos, bet ir organizuojami renginiai, skaitytojų konferencijos, susitikimai su knygų autoriais.

1962 m. biblioteka persikėlė į naują pastatą.

Už 1959-1967 m. bibliotekinę veiklą Vievio bibliotekai įteiktas diplomas „Puikaus darbo biblioteka“, per savo veiklos metus bibliotekos darbuotojai buvo apdovanoti įvairių laipsnių diplomais bei medaliais.

Nuo 1988 m. bibliotekai vadovavo J. Vasilavičienė, kuri 2000 m. perėjo dirbti į Elektrėnų savivaldybės viešąją biblioteką. 1990-2000 m. daugiausiai dėmesio skirta skaitytojams, bibliotekos darbuotojai rinko kraštotyrinę medžiagą, užrašė senų žmonių prisiminimus, plėtojo ryšius su kraštiečiais Lietuvoje ir užsienyje. Išeiviai iš Lietuvos atsiuntė daug egzodo lietuvių literatūros kūrinių, istorinių knygų, ypač reikšminga buvo kraštietės D. Korzonienės parama – 26 Bostone išleisti Lietuviškos enciklopedijos tomai, žodynai, jos tėvo Lietuvos girininko V. Bartuškos prisiminimai ir nuotraukos apie ikikarinį Vievį. 1999 m. biblioteka minėjo savo 60-ąsias metines, bibliotekos vedėja J. Vasilavičienė parengė išsamią kraštotyros darbų parodą vidurinėje mokykloje, sudarė ir išleido parodos „Vievis ir vieviečiai“ katalogą, 2000 m. parengė ir išleido knygelę „Vievio miesto bibliotekos puslapiai 1940-2000“. Biblioteka, bendradarbiaudama su mokykla, kultūros namais, seniūnija, organizavo literatūros vakarus, susitikimus su rašytojais: E. Ignatavičiumi, R. Kašausku, J. Balčiūnaite, V. Bubniu, V. Girdzijausku, E. Malūku, poetais V.V. Navicku, G. Aleksa, V. Giedra, P. Palilioniu ir kt., literatūros kritiku A. Zalatoriumi, kalbininku B. Savukynu, aktoriais: T. Vaisieta, V. Bagdonu, G. Urbonaite, O. Dautartaite, L. Noreika, kuriančiais kraštiečiais: žurnalų redaktore M. Rinkevičiūte-Jančoriene, poete B. Gruzdiene, vertėju S. Saboniu. Keletą metų Vievyje svečiavosi „Poezijos pavasario” dalyviai: lietuvių ir užsienio šalių poetai, aktoriai ir vertėjai.

ESVB filialas

Likvidavus Vievio rajoną, biblioteka tapo Trakų rajono viešosios bibliotekos filialu, o 2000 metais – Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos filialu. 2002 m. biblioteka perkelta į naujas suremontuotas patalpas: į vieną pastatą perkelti Suaugusiųjų ir Vaikų skyriai, buvę atskiruose pastatuose. Modernizuotas skaitytojų aptarnavimas: bibliotekoje įrengti 8 kompiuteriai, įvestas internetinis ryšys, yra kopijavimo aparatai ir spausdintuvas.

2005 m. Vievio bibliotekos vedėją L. Račinskienę, dirbusią nuo 2000 m., pakeitė I. Sūnelaitienė. Suaugusius skaitytojus aptarnauja R. Rapkevičienė, vaikus – R. Simanavičienė.

2005 m. buvo išleista knyga „Vievio etnokultūrinės tradicijos“.

2015 m. gruodžio mėnesį biblioteka minėjo 75-erių metų jubiliejų. Šiuo metu Vievio miesto biblioteka, esanti pačiame miesto centre, sulaukia daug lankytojų. Čia užsukę vieviečiai ir miestelio svečiai džiaugiasi, kad gali ne tik rasti, bet ir nusikopijuoti reikalingą informaciją, pasinaudoti internetu, paskaityti pamėgtą periodinį leidinį, o dideliame ir nuolat papildomame spaudinių fonde – susirasti sau tinkamą knygą. Bibliotekoje nuolat ir gausiai lankosi vaikai, čia yra įvairių žaislų patiems mažiausiems, stalo žaidimų, galvosūkių ir kryžiažodžių – vyresniems, vaikai gali nemokamai naudotis internetu, skaityti žurnalus ir ruošti pamokas, atlikti įvairias užduotis, kurioms reikalinga papildoma informacija.

Šiuo metu bibliotekoje yra per 2 tūkst. skaitytojų, per metus čia apsilanko daugiau kaip 32 tūkst. lankytojų, fonde yra daugiau kaip 29 tūkst. spaudinių, 20 knygnešių aptarnauja 22 skaitytojus namuose. Veikla periodiškai viešinama internetinėje erdvėje (Facebook paskyroje: Vievio Biblioteka, Elektrėnų SVB el. svetainėje), Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos mėnesiniame žurnale „Tarp knygų“, laikraščiuose „Elektrėnų kronika“, „Elektrėnų žinios“, „Trakų žemė“, „Galvė“. Per metus suorganizuojama per 130 renginių: parodos, popietės, teminiai vakarai, susitikimai su žymiais žmonėmis, rašytojais, bibliografinės apžvalgos. Vievio biblioteka glaudžiai bendradarbiauja su Vievio seniūnija, Vievio kultūros centru, Vievio gimnazijos ir Vievio pradinės mokyklos bibliotekomis, Vievio vaikų dienos centru, Vievio meno mokykla ir kitomis visuomeninėmis organizacijomis, dalijasi įvairia patirtimi, kartu organizuoja renginius ir parodas.

2015 m. Kultūros dienos proga Elektrėnų savivaldybės administracija vedėjai I. Sūnelaitienei įteikė statulėlę už bendradarbiavimą su bendruomenėmis ir puikų renginių organizavimą.

2015 m. LR Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius skyrė padėką bibliotekos vedėjai I. Sūnelaitienei už aktyvią projektinę veiklą, ryšių su kraštiečiais palaikymą, kultūros ir informacijos sklaidą Vievio miesto bendruomenėje.

Vedėja I. Sūnelaitienė džiaugiasi, kad nuolat sulaukia Vievio bendruomenės palaikymo puoselėjant skaitymą ir kultūrą. „Esame dėkingi Elektrėnų savivaldybės administracijai, Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos administracijai už sudarytas geras sąlygas darbui“, - sako Vievio miesto bibliotekos vedėja.

„Prisijungusi Lietuva“
Vilnijos vartai
Interaktyvi biblioteka
E. klasikos paieška
Epilietis
Atraskite 54,165,855 meno darbų, istorinių įrankių, knygų, video ir garso įrašų iš visos Europos.
Skirkite 2% GPM bibliotekai naujoms knygoms įsigyti